Tradicinės lydekų slėptuvės – vandens augalijos pakraščiai, šabakštynai, po lelijų lapais, ties įvairiais kliuviniais, rąstais, kelmais, akmenimis, duobėse, prie kalniukų, ant skardžių. Upėse mėgsta vietas, kur silpna srovė, tūno senvagėse, sūkuriuose. Be abejo, savo buveinėmis renkasi vietas, kur šalia daug maisto – smulkių žuvų. Kuo daugiau vandens telkinyje augmenijos, tuo daugiau jame lydekų, nes tokiose vietose joms nesunku pasigauti grobį. Be abejo, lydekų buvimo vietas išduoda karpinės žuvys. Kur jos, ten netoliese ir lydekos. Lydekos gyvena ir medžioja pavieniui, auga greitai. Tačiau vienoje vietoje galima rasti ne viena, o daugiau lydekų.

  Lietuvoje lydekos paplitusios visur , ežeruose, upėse, tvenkiniuose , Baltijos juroje.  Gilesniuose ežeruose gyvena taip vadinamos selevinės lydekos. Jos retai, tačiau beveik vienu metu pakyla iš gelmių maitintis. Labai aiškus to pavyzdys Vištyčio ežeras, kur pakilus lydekoms žvejai pagauna vien didelius egzempliorius. Dažniausiai sugaunamos 0,5-2 kg svorio,didesnes- rečiau , bet ir 11-16 kg dantytosios nėra jokia sensacija. 20-25 kg svorio ledekų yra ir Lietuvos vidaus vandenyse, gal ir nedaug, dideliuose ir giliuose ežeruose, bet greičiausia yra. Taip manyti norisi išgirdus apie oficialiu Lietuvos rekordu laikoma 19,1 kg svorio lydeką.

Lydeka plėšri. Grobį ryja nuo galvos. Žiemą jos pradeda medžioti vidurdienį. Lydekų aktyvumas priklauso nuo jų nusiteikimo. Būna dienų kai gali masalą nors po nosim pakišti, lydeka net neprasižios. O būna, kad aktyviai medžioja. Aktyviausiai maitinasi spalio mėnesį. Rudenėjant ypač aktyviai maitinasi varlėmis priekrantėse. Vėstant orams, traukiasi į gelmes.Seliaviniuose ežeruose nusileidžia į 5-7 metrų gylį ir sekioja paskui seliavų būrius.
 Lydekos smalsios ir nebaikščios. Naktį miega ir prie jų naras priplaukia prie pat. Nakti galima paliesti rankomis ir net pagauti.

   Jaunos lydekaitės, sparčiai augdamos, maitinasi daug intenciviau negu suaugusios.  Visus pojūčius kurį laiką slopina maitinimosi instinktas, kuris silpnėja lydekoms bręstant.  Jos ir toliau lieka rajos, bet jų gyvenimo ciklas yra subalansuotas , vienodai svarbus visi instinktai. Jos maitinasi ir palieka palikuonis.  Suaugusi lydeka pirmą kartą pamačiusi narą, jį su smalsumu apžiurinėja ir nesutikusi agresijos sekantį kartą plaukioja šalia. Ilgainiui iš vis nustoja kreipti dėmesį ir pilnai prisileidžia. To pavyzdys yra Plateliuose, prie polių gyvenusi 5-6 kg lydeka, kuri buvo vietinių narų pasididžiavimas. Ji leisdavosi paglostoma ir fotografuojama.